Fuego, arba ugnis. Interjeras tiesiai iš Almodóvaro filmo

Almodóvaro stilius nepakartojamas. Čia scenografija nėra tik veiksmo fonas. Kaip pabrėžia Antxónas Gómezas, ilgametis režisieriaus bendradarbis ir filmo „Skausmas ir šlovė“ scenografas: Pedrui dizainas yra tarsi filmo personažas.

Beveik visuose Almodóvaro filmuose pasirodo pasikartojantys akcentai: vazos – su gėlėmis arba be jų – ir minkštos, aksominės sofos. Tai kinas, kupinas sodrių spalvų – raudonos, tamsiai mėlynos, žalios – kurios ne tik puošia, bet ir pasakoja istoriją. Šie elementai į interjerus įneša emocijų – kartais dramatiškų, kartais nostalgiškų, visada intensyvių. Vintažinis stilius čia susilieja su maksimalizmu – nėra vietos minimalizmui ir pilkumai. Vietoj to, čia vyksta pojūčių fiesta.

Neįmanoma suprasti Almodóvaro be jo miesto – Madrido. Tiksliau – Chueca rajono, kuris nuo 9-ojo dešimtmečio tapo vienu didžiausių jo įkvėpimo šaltinių. Tai spalvinga, gyvybinga vieta, LGBTQ+ bendruomenės širdis, pilna barų, meno galerijų, menininkų ir kontrastų. Gyvenimas Chueca rajone intensyvus, 24 valandas per parą – tiesiog kaip filme.

Šio rajono butuose ir įstaigose dažnai galima pastebėti poparto įkvėptų dekoracijų, išradingų pagalbinių staliukų, šmaikščių neoninių iškabų ir baldų, kurie atrodo tarsi iš filmo Volver scenos. Šios Madrido dalies estetika yra laisvės ir kūrybiškumo duoklė – čia viskas gali derėti, nors ir atrodo nesuderinama. Almodóvaras savo estetika taip pat įrodo, kad dizainas neturi bijoti šiek tiek humoro.

Būtent Chueca rajone buvo filmuojamos scenos tokiems filmams kaip „Pririšk mane! Pririšk mane!“ ir „Gyva mėsa“. Chueca barrio gatvės, jo ekscentriškumas ir eklektika, persmelkia Almodóvaro kadrus, sukurdami atmosferą, kuri kvepia ispaniška vasara, sangrija ir flamenku. Šių filmų interjerai ne tik žavi – jie gyvena ir kvėpuoja Madridu.

Pedro Almodóvaras – tai ne tik spalvos, bet ir gilus įkvėpimas iš kitų kūrėjų. Jo darbuose aiškiai matyti meksikiečių režisieriaus Luiso Buñuelio – siurrealizmo meistro, balansuojančio tarp budrumo ir sapnų – įtaka. Taip pat yra nuorodų į... siaubą – ypač itališką, iš Dario Argento mokyklos – todėl kartais pasirodo netikėti kadrai, dramatiškas apšvietimas ir net humoru persmelkta baimė.

Šias menines, eklektiškas įtakas galima pritaikyti ir interjeruose – pasirenkant netikėtus derinius, sielą turinčius objektus, teatrines užuolaidas ar drąsius tapetus. Almodóvaro stilius nėra apie tobulumą – tai emocija, kuri šaukia: Tegyvuoja gyvenimas!

Jei norite įnešti šiek tiek ispaniškos ugnies į savo namus, pradėkite nuo detalių. Almodóvaras mėgsta elementus, kurie yra ir paprasti, ir dramatiški: keramines vazas, dekoratyvines pagalvėles 70-ųjų stiliumi, poparto grafikas. Puikiai tiks ir seni filmų plakatai, geometriniai raštai, intensyvios sienų spalvos ir daugybė augalų gražiose, giliose žalios spalvos atspalviuose.

Nebijokite pertekliaus – čia daugiau tikrai yra daugiau. Erdvė turėtų būti gyva, pilna kontrastų ir staigmenų. Tai namai, kurie pasakoja istoriją – tarsi filmas.

Kad tinkamai apšviestumėte visą sceną, nepamirškite belaidžių lempų. Jos yra gražios ir patogios – galite jas perkelti priklausomai nuo to, kur vyksta veiksmas.

Pedro Almodóvaro kūrybos įkvėpti interjerai – tai kvietimas gyventi be kompromisų. Tai erdvė, kuri švenčia individualumą, ispanų kultūrą, meną ir aistrą. Tai stilius tiems, kurie turi drąsos jausti – stipriai ir nuoširdžiai.

Jei trokštate namų su siela, kur raudona rėkia, o vintažas pasakoja istoriją – neieškokite toliau. Scenarijų jau turite. Dabar tereikia jį suvaidinti.