Mažas juodas... kava. Pasitikrinkite, ką žinote, ir sužinokite daugiau!

Kaip ožkos susijusios su kava?

Legenda byloja, kad unikalios kavos savybės buvo atrastos dėl... ožkų. Pasakojama, kad Etiopijos piemuo, vardu Kaldi, pastebėjo neįprastą savo bandos ožkų stimuliaciją, kuri paskatino jį paragauti vaisių, kuriuos gyvuliai valgė. Taip jis atrado unikalias stimuliuojančias kavos pupelių savybes. Taip pat yra dar viena legendinė istorija, kurioje kavos žvalumo atradimas priskiriamas Etiopijos vienuoliams, kurie kavos sėklų nuovirą naudojo tam, kad ištvertų ilgas naktinių maldų valandas. Kaip dažnai būna su legendomis, sunku pasakyti, kiek jos atitinka tikrovę.

Sąmoningas kavamedžių auginimas prasidėjo Jemene, kur pirmą kartą buvo panaudotas ir kavos pupelių skrudinimo procesas.

Etiopija, Jemenas ir Osmanų imperija

Tačiau faktas yra tas, kad šio tauriojo gėrimo ištakos siekia Etiopiją. Tikėtina, kad jau pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų šios vietovės gyventojai kavos vaisių nuovirus vartojo siekdami mobilizuoti jėgas prieš genčių mūšius.

Šiandien viena geriausių kavos rūšių yra iš Jemeno, kur kavamedžiai auginami kalnuotose vietovėse, esančiose net 3 000 metrų virš jūros lygio. Taigi šiandien vartojamo gėrimo išradėjai buvo arabai. Būtent arabų kultūra sukūrė šiandien žinomus kavos ruošimo ir virimo būdus. Tikriausiai ji taip pat yra atsakinga už gėrimo pavadinimą. Arabiškas terminas kahva, reiškiantis ir kavą, ir vyną, paplito Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, turėdamas panašų skambesį. XV a. arabų užkariavimai, apėmę Artimuosius Rytus, lėmė, kad šis gėrimas dar labiau įsitvirtino pas užkariautojus. XVII a. Osmanų imperija tapo didžiausia kavos galybe - būtent turkų dėka kava pasiekė Europos žemyną.

Gerai žinoma legenda byloja, kad lenkų tauta suvaidino pagrindinį vaidmenį kavos plitimui Europoje. Pasakojama, kad po Sobieskio pergalės prie Vienos 1683 m. bėgantys turkų užpuolikai paliko dideles kavos atsargas, kurias Jerzy Franciszekas Kulczyckis panaudojo įkurdamas pirmąją kavinę Vienoje, pavadintą Zur Blaue Flasche. Be abejonės, Kulczyckio kavinė buvo labai svarbi, tačiau daug anksčiau Britų salose ir Europos žemyne vadinamuosius kavos namus steigė daugiausia turkų kilmės žmonės, nes tik ši tauta žinojo šio gėrimo gaminimo paslaptis. Britų tauta buvo kavos virimo sprogimo priešakyje - 1671 m. Anglijoje jau veikė 3 000 kavos namų. Lenkijoje virta kava išpopuliarėjo tik XVII a. pabaigoje.

Iš pradžių buvusi elito gėrimu, XVIII a. kava jau buvo paplitusi tarp plačiosios visuomenės. Lenkijoje ją propagavo ne tik įžymybės, bet ir kasdienė spauda. Paplitus kavos gėrimo papročiui, gimė ištisa su juo susijusi kultūra. Fajanso ir porceliano manufaktūros ėmė gaminti kavos servizus, plačiai paplito įvairios kavos rūšys - gurmanai ėmė kreipti dėmesį į menkiausius skonio niuansus. Į kavą pradėta dėti pieno, grietinėlės, cukraus, rytietiškų prieskonių ar spiritinių gėrimų. XVIII ir XIX a. kavinės tapo vis populiaresnėmis susitikimų vietomis, nors tarp turtingų Lenkijos žemvaldžių kavos gėrimas namuose vaidino didžiulį vaidmenį. Kurį laiką netgi buvo speciali kavos ruošėjo profesija - kvalifikuotas asmuo, įdarbintas virti ir patiekti kavą didikų dvaruose. Tai nebuvo paprasta užduotis: prieš ruošiant kavą, kuri buvo perkama neperdirbta, ją reikėjo paskrudinti ir sumalti. Laikui bėgant kavos rinka išsivystė taip, kad dabar buvo galima įsigyti skrudintos kavos. Parduotuvėse atsirado ir maltos kavos skardinės, pirmą kartą pagamintos 1878 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pradėta naudoti įvairi kavos virimo įranga, kavos ruošimo ir laikymo reikmenys.

Tuo pat metu Europos stalą užkariavo ir porcelianas. Meilė porcelianui paskatino sukurti specialius kavos puodelius: porcelianiniai puodeliai ilgai išlaiko mėgstamo gėrimo temperatūrą, o siaura puodelio forma leidžia lėčiau išgarinti turinį. Sužinokite daugiau apie porceliano istoriją žurnale: Porcelianas. Atidžiai saugoma paslaptis.

„Arabica“ ir „Robusta“

Turime žinoti, kad komerciniais tikslais auginamos tik dvi kavos rūšys: „arabica“ ir „robusta“. „Arabica“ yra legendinė kava, kuri laukinė auga tik Etiopijoje ir buvo auginama Jemene. Jos plantacijoms reikia ypatingų sąlygų - geriausiai ji auga kalnuotose vietovėse (kuo aukščiau, tuo geresnės jos skonio savybės). Tai labai subtili rūšis, jautri klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams. Dažnai „arabikos“ plantacijose papildomai sodinami aukšti augalai, pavyzdžiui, bananmedžiai, palmės ir bambukai, - jie apsaugo trapius kavamedžius nuo per didelio saulės spindulių kiekio.

„Arabikoje“ yra palyginti nedaug kofeino (1-1,7 %).

Jos auginimas paplito daugiausia Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kur sudaro 70 % kavos plantacijų. „Arabikos“ kavos pupelės pasižymi harmoningu, rafinuotu skoniu ir stipriu aromatu, dažnai turinčiu aštrių ar šokolado natų. „Arabikos“ kavos skonio savybės priklauso nuo daugelio veiksnių: kavos rūšies (jų yra šimtai, populiariausios - „Arabica Typica“ ir „Arabica Bourbon“), plantacijos aukščio, klimato sąlygų, taip pat skrudinimo būdo ir trukmės.

Antroji kavos rūšis yra „Robusta“. Tai tik XIX amžiuje atrasta rūšis, kuriai nereikia tiek daug priežiūros, kiek „Arabicai“. „Robusta“ auga greičiau, yra atspari ligoms ir gerai toleruoja klimato pokyčius. Ją galima auginti žemesnėse kalnų dalyse ir net žemumose. Didžiausios „Robusta“ plantacijos yra Vietname, Ugandoje ir Kamerūne.

„Robusta“ pupelėse yra 2-4,5 % kofeino.

Deja, „Robusta“ pupelės pasižymi daug prastesnėmis skonio savybėmis - jos yra karčios ir aštrios. Todėl „Robusta“, kaip mažiau kilminga rūšis, yra tris kartus pigesnė už „Arabica“. Mūsų parduotuvėse parduodamos paruoštos maltos kavos dažniausiai būna abiejų rūšių mišiniai - „Robusta“ dažnai dedama siekiant padidinti kofeino kiekį gėrime.